Jis grįžo. Ėjau garsiai klausydama Sloan - Unkind ir be garso dainuodama. Atrodžiau gana keistai, bet man patiko. Rankoje makalavosi mano dabar mėgstamiausias rožinis megztinis, tamsūs šortai, maikė, inkariukai. Dar susivėlę kirpčiukai. Ir žinoma ausinės. Ėjau pasišokinėdama, nors nauji batai šiek tiek spaudė kojas. Šoktelėjau, part "air guitar", part "air drums" ir... kamuolio bumpsėjimas ? Atsisuku į dešinę ir pasitaisau kirpčiukus. Na taip, jis jau namie. Kiek nuraustu atpažinusi tą įdegusi ir aukštą kūną, šviesius plaukus ir ... metimas iš dvitaškio zonos. Taiklus. Matyt pajutęs mano deginantį žvilgsnį kuris tyrinėjo jo užpakalį atsisuko. Nežinau jo vardo todėl jis man viso labo kaimynas. Man atrodo kad jis Karolis arba Simas. Jis nusišypsojo ir toliau mėtė kamuolį. O aš tai ir stovėjau sustingusi, išspaudusi kreivą šypsenėlę. Pajudėjau link  namų ir nesupratau kodėl aš taip džiaugiuosi. Aš jo net nepažįstu. Na gerai, praleiskime tai, jog visada vedžioju šunį pro jo namus ir kuriu pokalbius su juo mintyse. Bet jis viso labo gražus. Tiksliau... VELNIŠKAI SEXY. Atleiskit, nežinau kas man užėjo. horhorhorhorhor... HORRRRMONAI.

Pasiilgau rudens. Pasiilgau tų dienų, kai negalėdavai atsikelti iš lovos, nes būdavo per daug šalta. Viskas atrodydavo sustingę. Bet koks džiaugsmas būdavo eiti į mokyklą kai po kojomis šlamėdavo lapai ir akis džiugindavo rytinė šalna. Kur dar mano mielas paltukas, didelis pilkas šalikas ir mokasinai.. Nežmoniškai pasiilgau savo juodos-karamelinės-su-pienu arbatos, kurią kiekvieną gerdavau grįžusi iš mokyklos. Ir tų pasistovėjimų kieme, bešildant saulei nugaras. Pasiilgau ir tų tingių žvilgsnių klasėje, kai sąsiuvinį gražiai apšviesdavo rytinė rudens saulė. Kur dar šiltos bandelės prieš muzikos pamokas. Ar beskonė arbata valgykloje. Keistai ilgos penktadienio naktys ir visi mano įkvėpimai, kai galva nespėdavo paskui ranką kuri vis pamirkydavo teptuką skirtingose spalvose. Ir mano didelės ausinės, kurios muzikai suteikdavo naują gyvybę. Dar šieštadienių rytai, kai mamą prižadindavau omleto su daržovėm kvapu. Arba jos kava. Net pamildavau ją. Miegodama ji atrodydavo tokia gera. Sekmadienio pietūs pas močiutę. Pasiilgau savo meilės pižamai. Ir pilkam megztiniui. O jo  labiausiai pasiilgau. Na taip, dar kavos kai nereikdavo į pirmą pamoką. Pasiilgau ir savo kūno kvapo rytais. Pamiršau tą jausmą, kai taip ilgai slinkdavo laikas ant palangių muzikos mokykloje begeriant arbatą iš savo termoso-puoduko. Ką ta vasara ir bereiškia, kai gali užsidėti kokį gražų megztinį ir rankas paslėpti jų kišenėse. Kai jau reikia skaniai kvepiančio lūpų balzamo. Ką ta vasara, kai pats malonumas būdavo pasėdėti penktadieniais kokioje kavinukėje ar valgyti pyragą su geriausiom draugėm. Arba valandų valandas leisti senose biliotekose.
Rudens. Tik jo. Ir dar visko kas prasideda iš M raidės. Maisto, miego, meilės.

Pagaliau galėjau užsidėti bliuzoną. Naują, skaniai kvepiantį ir mielai rausvą. Lipau laiptais atlikti paskirtai užduočiau. Lipau kreivais laiptais. Ir nežinau kelintą kartą, bet ir šį keistai šypsojausi dėliodama kojas kaip balerina. O kiek čia blog'o juodraščių buvo pradėta kurti ! Nulipau, pačiupau nešvarius sportbačius ir pašaukiau Leticiją, kuri atitipeno caksėdama į grindis. Tvirtai žingsniavom grįstu takeliu. Drėgmė visur sunkėsi, saulė lėidosi. Buvo tylu ir kartais sušlamėdavus medžiais pagaugais nueidavo kūnas. O be drėgmės, oras kvepėjo sumuštiniais. Keptais, su sūriu sumuštiniais. Kiek ironiškai mintyse nuskambėjus nusišypsojau medžiams. Ir krūmams, slepiančią neegzistuojančią paslaptį kuri skleidė šaltį. Nežinau kodėl, bet nuėjom iki pelkės. Arba prūdo, balos. Jis garavo. Kaip didelis puodelis žalios arbatos. Batai brovėsi pro nedidelę, bet šlapią žolę vis arčiau, lyg ir patys norėdami užuosti tą dumblių ir varlių kvapą. Neilgam. Vos tik pajutau truktelėjimą, supratau, kad panelė Leticija Gami Greg Teorema nori namo. Neprieštaravau. Tas pasakiškas sumuštinių su sūriu kvapas tikrai prižadino mano jau užmigusį pilvą, kuris pajutęs grėsmę apie sulėtėjusią medžiagų apykaitą pranešė protui ir šis dabar kaip ir atsisako labai didelių porcijų. Vis tolsdavau ir artėdavau prie apleistų, naujų, medinių, plytinių namų. Ir tik kas antrame degė šviesos, tik kas trečiame skambėjo muzika. Bet tik pas mane kiekvieną dieną skamba prancūziška muzika, kvepia mieliniais blynais ir vanile, vakarais dega žvakių šviesos ir nenutyla filmų garso takeliai. Ten ir grįžau. Ir nieko čia ypatingo nėra. Ypač šitame įraše. Ak, aš pasigailėtina.

Pradėjau medituoti. Ir manau po metų, galėsiu tapti budiste ar pripažinti kokį naują tikėjimą, kuris išaukština sielą.
Sėdėjau balkone ant poros megztiniu ir lėtai kvėpavau. Nusiraminau, įsivaizdavau kaip nereikalingi jausmai lyg bangos veržiasi iš manęs ir dūžta oro gūsiuose. Įkvėpiau, iškvepiau. Jaučiausi lyg pasaulio karalienė, jaučiau kiekvieną oro gūsį, miško šlamesį. Šaltas vėjas plėveno mano pižamą ir kojos skausmas nyko. Atrodė, kad mano siela tyra. Iškvėpiau ir įkvėpiau. Lyg atsigauna. O mintys tokios lengvos ir tuščios. Dūžta lyg senas krištolas, neliestas šimtus metų, bet erzinantis kiekvieną dieną. Atrodė, kad tampu lengvesnė ir skrieju kažkur padebesiais, tokią gražią naktį. Sušlama medžiai. Aš įkvepiu ir iškvepiu. Lygiai ir harmoningai, vos ne sekundės tikslumu.
Praėjo kokios penkios minutės ir pasijautau lyg kosmose. Žvaigždžių lietuje. Tyra, lengva žvaigždė. Nors šąlantis kūnas grąžino mano sielą į realybę ir aš atsimerkiau. Iš karto šiek tiek sudiegė,atrodė, jau nebeskaudančią koją ir aš iš po kojų pasiėmiau megztinį. Užteks, kaip pirmam kartui lauke. O dabar paskaitysime porą kursų apie meditaciją, čiakras, savirealizaciją, paskui paklausysime meditacijos muzikos ir "švaria galva " eisime miegoti

augustės MIELINIAI BLYNAI/PANCAKES

Reikės:

·        2 stiklinių pieno

·        2,5 stiklinės miltų

·        7g sausų mielių (1 pakelis)

·        2 šaukštai su kaupu cukraus

·        žiupsnelis druskos

·        2 šaukštai alyvuogių aliejaus

·        1 kiaušinis

Gaminimo Eiga:

I.       Pašildome pieną ant ugnies arba mikrobangėje iki maždaug 40 laipsnių.

II.      Į šiltą pieną suberiame mieles, cukrų, gerai išmaišome ir paliekame šiltai pakilti maždaug 15 minučių.

III.     Į pieną pilame išplaktą kiaušinį, beriame druską, įpilame du šaukštus aliejaus ir suberiame miltus. Viską gerai išplakame iki maždaug grietinės tirštumo masės, be gumulėlių.

IV.   Į paruoštą tešlą galime dėti  nuplautas razinas, mėlynes, šokolado ar obuolio gabaliukus. Kepame be aliejaus ant naujų kartų keptuvių, ant nedidelės ugnies.

V.    Skanaus :]

Na, kol visi degina laužus, daro vakarėlius (aš juos ir užuodžiu, ir girdžiu) aš sau apsipirkusi guliu lovoje apsikabinusi nuostabiai skanių ledų indą (na jis nemažas) žiūriu dar vieną romantinę komediją. Net liūdesio/džiaugsmo ašarą išspaudžiau. Prieš tai mama pagaliau sutiko mus kur nors ištempti. Nuvažiavom į akropolį, sliūkinom po parduotuves ir panašiai. Šiaip buvom atvažiavusios viso labo ledų. Nusipirkau naujas kelnes, marškinius. Paskui nusipirkom ledų ir dar kito maisto. Grįžom dešimtą, pavalgėm vėlyvą vakarienę ir aš griuvau į lovą su savo ledais ir filmu "No strings attached". Gera, amerikoniška komedija. Nieko daugiau.
Skaitau va vėl iš naujo savo blogą, tikrinu statistika ir suprantu, kad čia dar vienintelė vieta kur galiu "išsilieti" kai neturiu labai gero draugo. Turiu, turiu, kam parašyti, bet dabar - ne. Ir prisipažinsiu, kad visai kaip ta Ema iš filmo, esu tiesiog fucked up santykiuose ir bendravime su priešingos lyties asmenimis. Tiesiog esu. Matyt nemoku tinkamai bendrauti ar kas, nes su kažkuo, kuo tik jau užmezgu ryšį, viskas žlunga. Ir dar taip šlykščiai kad matyt net nepažiūrėčiau jiems į akis. Man gėda dėl jų. Suprantu, kad meilė netikra, tai viso labo jausmai kai mes esame silpni ir panašiai, bet aš juk noriu tos meilės. Netikros, banalios, bet meilės. Ir man tiesiog nesiseka. Ypač po tokių graži-pabaiga romantinių komedijų. Žinau, kad aš užaugsiu, laikai pasikeis. Atsidarysiu šitą savo blog'ą ir tik nusijuoksiu, kokia nevykėlė buvau. Bet tai bus, o dabar yra kitaip. Ir matyt užteks manyti kad esu ypatinga. Na bent jau mamai tai sugeba mane žlugdyti ir ypač tokias mano mintis. Aišku, kartais tą mano ypatingumą iškelia egocentriškumas, bet kartais tai tiesiog jaučiu, kad turiu arba kažkokią dovaną viską gadinti arba dovaną visada jaustis ypatingai. O mamam vis aiškina jog kiekvieną žmogų galima pakeisti, ir jis nėra toks jau ypatingas, tik gabesnis ar talentingesnis, ar turtingesnis. Mes juk visi žmonės vienodi, bet tuo pačiu ir skirtingi. Ir nuo tų žodžių pradėjau keistai mąstyti. Manęs niekada nepakeisdavo, ir bijau teigti, jog nepakeis, tokie žodžiai apie mąstymą, bet šį kartą tiesiog sustingau, lyg tai ko ilgai laukiau, bus pasakyta. Negalvojau, kad man. Maniau, kad visada supratau, koks šis pasaulis, bet kai man vos ne įgrūdavo nepageidaujamą ir neskanų kiaulienos gabaliuką į mano vištienos salotas susiraukiau. Laukiau, kol galiausiai suprasiu. Ir supratau. Supratau, kaip suagusio ir paauglio mąstymas.
Kadangi visi švenčia arba dar kažką daro, o mano filmas jau pažiūrėtas, aš soti, teks eiti miegoti, o prieš tai paskaityti knygą, kad būčiau pakankamai mieganti atmerktom akim ir manęs nekankintų mintys naktį.
Labanakt.

Na kadangi jau prakalbom apie receptus ir ką aš gaminu, tai pateiksiu jums receptą savųjų keksiukų. Tai paprastas-patobulintas keksiukų receptas kuriam nereikia labai didelių pastangų tačiau skonis - tirpsta burnoje. :3

augustės KEKSIUKŲ RECEPTAS

Reikės:

·        1OOg miltų

·        2-iejų kiaušinių

·        1OOg cukraus

·        2 arbatinių šaukštelių vanilinio cukraus

·        1 a.šaukštelio kepimo miltelių

·        1 valgomojo šaukšto krakmolo

·        125g sviesto arba margarino

·        žiupsnelis druskos

·        taip pat sviesto ištepti ir džiuvesėlių arba vietoj jų miltų apibarstyti  formelėm

Kitka:

·        Reikės maždaug apie 10 vienetų keksiukų kepimo formelių

·        Įdaryti keksiukus galima viskuo : tiek uogom, tiek nutela, tiek kitais gardumynais.

Gaminimo eiga:

I.       Reikia sviestą (arba margariną) išsukti su cukrumi. Nieko tokio jei lieka šiokie tokie sviesto gabaliukai. Jie išnyks.

II.     Kitame puode reikia įmušti du kiaušinius, įberti žiupsnelį druskos ir šiek tiek paplakti su šakute. Bet vos vos, ne iki purumo, baltumo, ar su mikseriu.

III.    Į sviestą supilti kiaušinius.

IV.    Atsimatuoti  miltus (patartina persijoti), kepimo miltelius ir cukrų. Visą šį birų mišinį sumaišius berti į išsuktą sviestą su kiaušiniai ir maišyti iki vientisos masės.

V.     Pradėti ruošti keksiukų formeles. Jas ištepti sviestu ir apibarstyti miltais arba džiuvesėliais.

VI.    Formeles reikia užpildyti ne daugiau kaip 1,9/3 arba 2/3 tešla. Nes jeigu tik tešlos bus daugiau ji kepant išbėgs pro šonus. Tuomet jau geriau mažiau. Ir jeigu dedama nutela, patartina dėti dar šiek tiek mažiau. Jei dedamos braškės - jas patartina apibarstyti cukrumi, daug skaniau - jas reikia dėti ant viršaus ir šiek tiek įspausti, o paskui patartina dar uždėti šiek tiek tešlos. Nes būdamos paviršiuje išleda ir nuslysta į keksiuko šoną.

VII.  Kepti reikia 2OO-225 temperatūroje apie 2O-25 minutes.

VIII.Skanaus :]