penktadienis, birželio 24

Ašaros

Gulėjau ant lovos apsiblaususioj šviesoj. Lėtai tempiau nuo savęs drabužius. Slėpiau sušąlusias kojas po patalyne, o pavargusios rankoslėtai sagstė megztinį. Ašaros lėtai riedėjo skruostais, bet muzika nenutilo. Mirtina tyla, bet atrodo girdžiu savo vidinius kūkčiojimus ir kaip ašaros lėtai susigeria į skruostus arba nulaša žemyn. Lėtai padėjau galvą ant švelnios pagalvės ir pasiklojau pusnuogį kūną. Pastūmiau puodelį toliau ir ištraukiau iš rozetės laidą.. Kambarys paskendo tamsoj o muzika vistiek grojo. Viskas tilo, aš pradėjau lėtai kūkčioti slėpdamasi savo patalų karalystėj. Vienintelė vieta kur aš dar saugi, tai mano sapnai. Muzika nutilo, ašaros išdžiuvo ir blakstienos surimo. Skausmas nurimo ir kūkčiojimas nutilo.

Komentarų nėra: