Friendsandchoco

Pasiilgau rudens. Pasiilgau tų dienų, kai negalėdavai atsikelti iš lovos, nes būdavo per daug šalta. Viskas atrodydavo sustingę. Bet koks džiaugsmas būdavo eiti į mokyklą kai po kojomis šlamėdavo lapai ir akis džiugindavo rytinė šalna. Kur dar mano mielas paltukas, didelis pilkas šalikas ir mokasinai.. Nežmoniškai pasiilgau savo juodos-karamelinės-su-pienu arbatos, kurią kiekvieną gerdavau grįžusi iš mokyklos. Ir tų pasistovėjimų kieme, bešildant saulei nugaras. Pasiilgau ir tų tingių žvilgsnių klasėje, kai sąsiuvinį gražiai apšviesdavo rytinė rudens saulė. Kur dar šiltos bandelės prieš muzikos pamokas. Ar beskonė arbata valgykloje. Keistai ilgos penktadienio naktys ir visi mano įkvėpimai, kai galva nespėdavo paskui ranką kuri vis pamirkydavo teptuką skirtingose spalvose. Ir mano didelės ausinės, kurios muzikai suteikdavo naują gyvybę. Dar šieštadienių rytai, kai mamą prižadindavau omleto su daržovėm kvapu. Arba jos kava. Net pamildavau ją. Miegodama ji atrodydavo tokia gera. Sekmadienio pietūs pas močiutę. Pasiilgau savo meilės pižamai. Ir pilkam megztiniui. O jo  labiausiai pasiilgau. Na taip, dar kavos kai nereikdavo į pirmą pamoką. Pasiilgau ir savo kūno kvapo rytais. Pamiršau tą jausmą, kai taip ilgai slinkdavo laikas ant palangių muzikos mokykloje begeriant arbatą iš savo termoso-puoduko. Ką ta vasara ir bereiškia, kai gali užsidėti kokį gražų megztinį ir rankas paslėpti jų kišenėse. Kai jau reikia skaniai kvepiančio lūpų balzamo. Ką ta vasara, kai pats malonumas būdavo pasėdėti penktadieniais kokioje kavinukėje ar valgyti pyragą su geriausiom draugėm. Arba valandų valandas leisti senose biliotekose.
Rudens. Tik jo. Ir dar visko kas prasideda iš M raidės. Maisto, miego, meilės.